išsivaišintinąją

Taip pat žr.: išsivaišintinąja

Dalyvis

taisyti

išsivaišintinąją

  1. ta, dėl kurios reikia išsivaišinti

Etimologija

taisyti

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino