išsivaišindavusi

Taip pat žr.: išsivaišindavusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivaišindavusi (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivaišindavęs, mot. g. išsivaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišindavęs	išsivaišindavę	išsivaišindavusi, išsivaišindavus	išsivaišindavusios	-	išsivaišindavę
kilm.	išsivaišindavusio	išsivaišindavusių	išsivaišindavusios	išsivaišindavusių	-	-
naud.	išsivaišindavusiam	išsivaišindavusiems	išsivaišindavusiai	išsivaišindavusioms	-	-
gal.	išsivaišindavusį	išsivaišindavusius	išsivaišindavusią	išsivaišindavusias	-	-
įnag.	išsivaišindavusiu	išsivaišindavusiais	išsivaišindavusia	išsivaišindavusiomis	-	-
viet.	išsivaišindavusiame	išsivaišindavusiuose	išsivaišindavusioje	išsivaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišindavusysis	išsivaišindavusieji	išsivaišindavusioji	išsivaišindavusiosios	-	-
kilm.	išsivaišindavusiojo	išsivaišindavusiųjų	išsivaišindavusiosios	išsivaišindavusiųjų	-	-
naud.	išsivaišindavusiajam	išsivaišindavusiesiems	išsivaišindavusiajai	išsivaišindavusiosioms	-	-
gal.	išsivaišindavusįjį	išsivaišindavusiuosius	išsivaišindavusiąją	išsivaišindavusiąsias	-	-
įnag.	išsivaišindavusiuoju	išsivaišindavusiaisiais	išsivaišindavusiąja	išsivaišindavusiosiomis	-	-
viet.	išsivaišindavusiajame	išsivaišindavusiuosiuose	išsivaišindavusiojoje	išsivaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivaišindavęs.
• Skiemenys: iš-si-vai-šin-da-vu-si

išsivaišindavusi

1. ta, kuri išsivaišindavo

Etimologija

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---