išsivokdavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivokdavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivokdavęs, mot. g. išsivokdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivokdavęs	išsivokdavę	išsivokdavusi, išsivokdavus	išsivokdavusios	-	išsivokdavę
kilm.	išsivokdavusio	išsivokdavusių	išsivokdavusios	išsivokdavusių	-	-
naud.	išsivokdavusiam	išsivokdavusiems	išsivokdavusiai	išsivokdavusioms	-	-
gal.	išsivokdavusį	išsivokdavusius	išsivokdavusią	išsivokdavusias	-	-
įnag.	išsivokdavusiu	išsivokdavusiais	išsivokdavusia	išsivokdavusiomis	-	-
viet.	išsivokdavusiame	išsivokdavusiuose	išsivokdavusioje	išsivokdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivokdavusysis	išsivokdavusieji	išsivokdavusioji	išsivokdavusiosios	-	-
kilm.	išsivokdavusiojo	išsivokdavusiųjų	išsivokdavusiosios	išsivokdavusiųjų	-	-
naud.	išsivokdavusiajam	išsivokdavusiesiems	išsivokdavusiajai	išsivokdavusiosioms	-	-
gal.	išsivokdavusįjį	išsivokdavusiuosius	išsivokdavusiąją	išsivokdavusiąsias	-	-
įnag.	išsivokdavusiuoju	išsivokdavusiaisiais	išsivokdavusiąja	išsivokdavusiosiomis	-	-
viet.	išsivokdavusiajame	išsivokdavusiuosiuose	išsivokdavusiojoje	išsivokdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivokdavęs, mot. g. išsivokdavusi.
• Skiemenys: iš-si-vok-da-vu-siuo-ju

išsivokdavusiuoju

1. tas, kuris išsivokdavo

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---