išsivokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsivokti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivokti, išsivokia, išsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsivokiu	išsivokiau	išsivokdavau	išsivoksiu
tu	išsivoki	išsivokei	išsivokdavai	išsivoksi
jis, ji	išsivokia	išsivokė	išsivokdavo	išsivoks
mes	išsivokiame, išsivokiam	išsivokėme, išsivokėm	išsivokdavome, išsivokdavom	išsivoksime, išsivoksim
jūs	išsivokiate, išsivokiat	išsivokėte, išsivokėt	išsivokdavote, išsivokdavot	išsivoksite, išsivoksit
jie, jos	išsivokia	išsivokė	išsivokdavo	išsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsivokčiau		išsivoktumėme, išsivoktumėm, išsivoktume
2 asm.	išsivoktumei, išsivoktum		išsivoktumėte, išsivoktumėt
3 asm.	išsivoktų		išsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsivokime, išsivokim
2 asm.	išsivoki, išsivok		išsivokite, išsivokit
3 asm.	teišsivokia, teišsivokie		teišsivokia, teišsivokie

• žr. pagr. f. išsivokti, išsivokia, išsivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išsivokiąs, išsivokiantis, išsivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išsivokęs, išsivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išsivokdavęs, išsivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išsivoksiąs, išsivoksiantis, išsivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išsivokiamas, išsivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išsivoktas, išsivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išsivoksimas, išsivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išsivoktinas, išsivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: išsivokiant, išsivokus, išsivokdavus, išsivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: išsivokdamas, išsivokdama.
• taip pat žr. bdn.: išsivokte, išsivoktinai.
• Skiemenys: iš-si-vok-ti

išsivokti

1. derlių nuimti:
   • Daug vyrų susirinko, pievos greitai išsivoks.
2. išvalyti, iškuopti:
   • Mes jau ir daržines išsivókėm.
3. pasišalinti, patuštinti:
   • Išsivók laukan iš šventos vietos!

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    išsivokti: bendrai

neišsivokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išsivokti: Išvestiniai žodžiai

išsivokimas (lt) (vyr. g.)

neišsivokti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  išsivokti: bendrai

---

Dalyvis

išsivokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivoktas, mot. g. išsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoktas	išsivokti	išsivokta	išsivoktos	išsivokta	-
kilm.	išsivokto	išsivoktų	išsivoktos	išsivoktų	-	-
naud.	išsivoktam	išsivoktiems	išsivoktai	išsivoktoms	-	-
gal.	išsivoktą	išsivoktus	išsivoktą	išsivoktas	-	-
įnag.	išsivoktu	išsivoktais	išsivokta	išsivoktomis	-	-
viet.	išsivoktame	išsivoktuose	išsivoktoje	išsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoktasis	išsivoktieji	išsivoktoji	išsivoktosios	-	-
kilm.	išsivoktojo	išsivoktųjų	išsivoktosios	išsivoktųjų	-	-
naud.	išsivoktajam	išsivoktiesiems	išsivoktajai	išsivoktosioms	-	-
gal.	išsivoktąjį	išsivoktuosius	išsivoktąją	išsivoktąsias	-	-
įnag.	išsivoktuoju	išsivoktaisiais	išsivoktąja	išsivoktosiomis	-	-
viet.	išsivoktajame	išsivoktuosiuose	išsivoktojoje	išsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivoktas, mot. g. išsivokta.
• Skiemenys: iš-si-vok-ti

išsivokti

1. tas, kurį išsivokė

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---