išsivokusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivokusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivokęs, mot. g. išsivokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivokęs	išsivokę	išsivokusi, išsivokus	išsivokusios	-	išsivokę
kilm.	išsivokusio	išsivokusių	išsivokusios	išsivokusių	-	-
naud.	išsivokusiam	išsivokusiems	išsivokusiai	išsivokusioms	-	-
gal.	išsivokusį	išsivokusius	išsivokusią	išsivokusias	-	-
įnag.	išsivokusiu	išsivokusiais	išsivokusia	išsivokusiomis	-	-
viet.	išsivokusiame	išsivokusiuose	išsivokusioje	išsivokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivokusysis	išsivokusieji	išsivokusioji	išsivokusiosios	-	-
kilm.	išsivokusiojo	išsivokusiųjų	išsivokusiosios	išsivokusiųjų	-	-
naud.	išsivokusiajam	išsivokusiesiems	išsivokusiajai	išsivokusiosioms	-	-
gal.	išsivokusįjį	išsivokusiuosius	išsivokusiąją	išsivokusiąsias	-	-
įnag.	išsivokusiuoju	išsivokusiaisiais	išsivokusiąja	išsivokusiosiomis	-	-
viet.	išsivokusiajame	išsivokusiuosiuose	išsivokusiojoje	išsivokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivokęs.
• Skiemenys: iš-si-vo-ku-si

išsivokusi

1. ta, kuri išsivokė

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    išsivokusi: bendrai

neišsivokusi (lt)

Vertimai

  išsivokusi: bendrai

---