išsivokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsivokime (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivokti, išsivokia, išsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsivokiu	išsivokiau	išsivokdavau	išsivoksiu
tu	išsivoki	išsivokei	išsivokdavai	išsivoksi
jis, ji	išsivokia	išsivokė	išsivokdavo	išsivoks
mes	išsivokiame, išsivokiam	išsivokėme, išsivokėm	išsivokdavome, išsivokdavom	išsivoksime, išsivoksim
jūs	išsivokiate, išsivokiat	išsivokėte, išsivokėt	išsivokdavote, išsivokdavot	išsivoksite, išsivoksit
jie, jos	išsivokia	išsivokė	išsivokdavo	išsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsivokčiau		išsivoktumėme, išsivoktumėm, išsivoktume
2 asm.	išsivoktumei, išsivoktum		išsivoktumėte, išsivoktumėt
3 asm.	išsivoktų		išsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsivokime, išsivokim
2 asm.	išsivoki, išsivok		išsivokite, išsivokit
3 asm.	teišsivokia, teišsivokie		teišsivokia, teišsivokie

• žr. pagr. f. išsivokti, išsivokia, išsivokė
• Skiemenys: iš-si-vo-ki-me

išsivokime

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Daiktavardis

išsivokime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsivokimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivokimas	išsivokimai
kilm.	išsivokimo	išsivokimų
naud.	išsivokimui	išsivokimams
gal.	išsivokimą	išsivokimus
įnag.	išsivokimu	išsivokimais
viet.	išsivokime	išsivokimuose
šauksm.	išsivokime	išsivokimai

• Skiemenys: iš-si-vo-ki-me
• žr. pagr. f. išsivokimas

išsivokime

1. žr. veiksmas išsivokti

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Veiksmažodis

išsivokime (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivogti, išsivagia, išsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsivagiu	išsivogiau	išsivogdavau	išsivogsiu
tu	išsivagi	išsivogei	išsivogdavai	išsivogsi
jis, ji	išsivagia	išsivogė	išsivogdavo	išsivogs
mes	išsivagiame, išsivagiam	išsivogėme, išsivogėm	išsivogdavome, išsivogdavom	išsivogsime, išsivogsim
jūs	išsivagiate, išsivagiat	išsivogėte, išsivogėt	išsivogdavote, išsivogdavot	išsivogsite, išsivogsit
jie, jos	išsivagia	išsivogė	išsivogdavo	išsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsivogčiau		išsivogtumėme, išsivogtumėm, išsivogtume
2 asm.	išsivogtumei, išsivogtum		išsivogtumėte, išsivogtumėt
3 asm.	išsivogtų		išsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsivokime, išsivokim
2 asm.	išsivoki, išsivok		išsivokite, išsivokit
3 asm.	teišsivagia, teišsivagie		teišsivagia, teišsivagie

• žr. pagr. f. išsivogti, išsivagia, išsivogė
• Skiemenys: iš-si-vo-ki-me

išsivokime

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---