išsivoktų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsivoktų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivokti, išsivokia, išsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsivokiu	išsivokiau	išsivokdavau	išsivoksiu
tu	išsivoki	išsivokei	išsivokdavai	išsivoksi
jis, ji	išsivokia	išsivokė	išsivokdavo	išsivoks
mes	išsivokiame, išsivokiam	išsivokėme, išsivokėm	išsivokdavome, išsivokdavom	išsivoksime, išsivoksim
jūs	išsivokiate, išsivokiat	išsivokėte, išsivokėt	išsivokdavote, išsivokdavot	išsivoksite, išsivoksit
jie, jos	išsivokia	išsivokė	išsivokdavo	išsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsivokčiau		išsivoktumėme, išsivoktumėm, išsivoktume
2 asm.	išsivoktumei, išsivoktum		išsivoktumėte, išsivoktumėt
3 asm.	išsivoktų		išsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsivokime, išsivokim
2 asm.	išsivoki, išsivok		išsivokite, išsivokit
3 asm.	teišsivokia, teišsivokie		teišsivokia, teišsivokie

• žr. pagr. f. išsivokti, išsivokia, išsivokė
• Skiemenys: iš-si-vok-tų

išsivoktų

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Dalyvis

išsivoktų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivoktas, mot. g. išsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoktas	išsivokti	išsivokta	išsivoktos	išsivokta	-
kilm.	išsivokto	išsivoktų	išsivoktos	išsivoktų	-	-
naud.	išsivoktam	išsivoktiems	išsivoktai	išsivoktoms	-	-
gal.	išsivoktą	išsivoktus	išsivoktą	išsivoktas	-	-
įnag.	išsivoktu	išsivoktais	išsivokta	išsivoktomis	-	-
viet.	išsivoktame	išsivoktuose	išsivoktoje	išsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoktasis	išsivoktieji	išsivoktoji	išsivoktosios	-	-
kilm.	išsivoktojo	išsivoktųjų	išsivoktosios	išsivoktųjų	-	-
naud.	išsivoktajam	išsivoktiesiems	išsivoktajai	išsivoktosioms	-	-
gal.	išsivoktąjį	išsivoktuosius	išsivoktąją	išsivoktąsias	-	-
įnag.	išsivoktuoju	išsivoktaisiais	išsivoktąja	išsivoktosiomis	-	-
viet.	išsivoktajame	išsivoktuosiuose	išsivoktojoje	išsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivoktas, mot. g. išsivokta.
• Skiemenys: iš-si-vok-tų

išsivoktų

1. tas, kurį išsivokė

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Siekinys

• Skiemenys: iš-si-vok-tų

išsivoktų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    išsivoktų: bendrai

neišsivoktų (lt)

Vertimai

  išsivoktų: bendrai

---