| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivokti, išsivokia, išsivokė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išsivokiu
|
išsivokiau
|
išsivokdavau
|
išsivoksiu
|
| tu
|
išsivoki
|
išsivokei
|
išsivokdavai
|
išsivoksi
|
| jis, ji
|
išsivokia
|
išsivokė
|
išsivokdavo
|
išsivoks
|
| mes
|
išsivokiame,
išsivokiam
|
išsivokėme,
išsivokėm
|
išsivokdavome,
išsivokdavom
|
išsivoksime,
išsivoksim
|
| jūs
|
išsivokiate,
išsivokiat
|
išsivokėte,
išsivokėt
|
išsivokdavote,
išsivokdavot
|
išsivoksite,
išsivoksit
|
| jie, jos
|
išsivokia
|
išsivokė
|
išsivokdavo
|
išsivoks
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išsivokčiau
|
išsivoktumėme,
išsivoktumėm,
išsivoktume
|
| 2 asm.
|
išsivoktumei,
išsivoktum
|
išsivoktumėte,
išsivoktumėt
|
| 3 asm.
|
išsivoktų
|
išsivoktų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išsivokime,
išsivokim
|
| 2 asm.
|
išsivoki,
išsivok
|
išsivokite,
išsivokit
|
| 3 asm.
|
teišsivokia,
teišsivokie
|
teišsivokia,
teišsivokie
|
išsivokdavom
<= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
