Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivokti, išsivokia, išsivokė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
išsivokiu
|
išsivokiau
|
išsivokdavau
|
išsivoksiu
|
tu
|
išsivoki
|
išsivokei
|
išsivokdavai
|
išsivoksi
|
jis, ji
|
išsivokia
|
išsivokė
|
išsivokdavo
|
išsivoks
|
mes
|
išsivokiame, išsivokiam
|
išsivokėme, išsivokėm
|
išsivokdavome, išsivokdavom
|
išsivoksime, išsivoksim
|
jūs
|
išsivokiate, išsivokiat
|
išsivokėte, išsivokėt
|
išsivokdavote, išsivokdavot
|
išsivoksite, išsivoksit
|
jie, jos
|
išsivokia
|
išsivokė
|
išsivokdavo
|
išsivoks
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
išsivokčiau
|
išsivoktumėme, išsivoktumėm, išsivoktume
|
2 asm.
|
išsivoktumei, išsivoktum
|
išsivoktumėte, išsivoktumėt
|
3 asm.
|
išsivoktų
|
išsivoktų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
išsivokime, išsivokim
|
2 asm.
|
išsivoki, išsivok
|
išsivokite, išsivokit
|
3 asm.
|
teišsivokia, teišsivokie
|
teišsivokia, teišsivokie
|
išsivoktumei
<= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė