neišsivokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsivokti (neig. sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsivokti, neišsivokia, neišsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsivokiu	neišsivokiau	neišsivokdavau	neišsivoksiu
tu	neišsivoki	neišsivokei	neišsivokdavai	neišsivoksi
jis, ji	neišsivokia	neišsivokė	neišsivokdavo	neišsivoks
mes	neišsivokiame, neišsivokiam	neišsivokėme, neišsivokėm	neišsivokdavome, neišsivokdavom	neišsivoksime, neišsivoksim
jūs	neišsivokiate, neišsivokiat	neišsivokėte, neišsivokėt	neišsivokdavote, neišsivokdavot	neišsivoksite, neišsivoksit
jie, jos	neišsivokia	neišsivokė	neišsivokdavo	neišsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsivokčiau		neišsivoktumėme, neišsivoktumėm, neišsivoktume
2 asm.	neišsivoktumei, neišsivoktum		neišsivoktumėte, neišsivoktumėt
3 asm.	neišsivoktų		neišsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsivokime, neišsivokim
2 asm.	neišsivoki, neišsivok		neišsivokite, neišsivokit
3 asm.	teneišsivokia, teneišsivokie		teneišsivokia, teneišsivokie

• žr. pagr. f. neišsivokti, neišsivokia, neišsivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neišsivokiąs, neišsivokiantis, neišsivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neišsivokęs, neišsivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neišsivokdavęs, neišsivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neišsivoksiąs, neišsivoksiantis, neišsivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neišsivokiamas, neišsivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neišsivoktas, neišsivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neišsivoksimas, neišsivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neišsivoktinas, neišsivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: neišsivokiant, neišsivokus, neišsivokdavus, neišsivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: neišsivokdamas, neišsivokdama.
• taip pat žr. bdn.: neišsivokte, neišsivoktinai.
• Skiemenys: ne-iš-si-vok-ti

neišsivokti

1. priešingas veiksmas veiksmui: išsivokti.

Etimologija

<= ne- + išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    neišsivokti: bendrai

išsivokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neišsivokti: Išvestiniai žodžiai

neišsivokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neišsivokti: bendrai

---

Dalyvis

neišsivokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivoktas, mot. g. neišsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivoktas	neišsivokti	neišsivokta	neišsivoktos	neišsivokta	-
kilm.	neišsivokto	neišsivoktų	neišsivoktos	neišsivoktų	-	-
naud.	neišsivoktam	neišsivoktiems	neišsivoktai	neišsivoktoms	-	-
gal.	neišsivoktą	neišsivoktus	neišsivoktą	neišsivoktas	-	-
įnag.	neišsivoktu	neišsivoktais	neišsivokta	neišsivoktomis	-	-
viet.	neišsivoktame	neišsivoktuose	neišsivoktoje	neišsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivoktasis	neišsivoktieji	neišsivoktoji	neišsivoktosios	-	-
kilm.	neišsivoktojo	neišsivoktųjų	neišsivoktosios	neišsivoktųjų	-	-
naud.	neišsivoktajam	neišsivoktiesiems	neišsivoktajai	neišsivoktosioms	-	-
gal.	neišsivoktąjį	neišsivoktuosius	neišsivoktąją	neišsivoktąsias	-	-
įnag.	neišsivoktuoju	neišsivoktaisiais	neišsivoktąja	neišsivoktosiomis	-	-
viet.	neišsivoktajame	neišsivoktuosiuose	neišsivoktojoje	neišsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivoktas, mot. g. neišsivokta.
• Skiemenys: ne-iš-si-vok-ti

neišsivokti

1. tas, kurį neišsivokė

Etimologija

<= neišsivokti, neišsivokia, neišsivokė <= ne- + išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---