| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsivokti, neišsivokia, neišsivokė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neišsivokiu
|
neišsivokiau
|
neišsivokdavau
|
neišsivoksiu
|
| tu
|
neišsivoki
|
neišsivokei
|
neišsivokdavai
|
neišsivoksi
|
| jis, ji
|
neišsivokia
|
neišsivokė
|
neišsivokdavo
|
neišsivoks
|
| mes
|
neišsivokiame,
neišsivokiam
|
neišsivokėme,
neišsivokėm
|
neišsivokdavome,
neišsivokdavom
|
neišsivoksime,
neišsivoksim
|
| jūs
|
neišsivokiate,
neišsivokiat
|
neišsivokėte,
neišsivokėt
|
neišsivokdavote,
neišsivokdavot
|
neišsivoksite,
neišsivoksit
|
| jie, jos
|
neišsivokia
|
neišsivokė
|
neišsivokdavo
|
neišsivoks
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neišsivokčiau
|
neišsivoktumėme,
neišsivoktumėm,
neišsivoktume
|
| 2 asm.
|
neišsivoktumei,
neišsivoktum
|
neišsivoktumėte,
neišsivoktumėt
|
| 3 asm.
|
neišsivoktų
|
neišsivoktų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neišsivokime,
neišsivokim
|
| 2 asm.
|
neišsivoki,
neišsivok
|
neišsivokite,
neišsivokit
|
| 3 asm.
|
teneišsivokia,
teneišsivokie
|
teneišsivokia,
teneišsivokie
|
neišsivoktumėm
<= ne- + išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
