išsivoksimoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivoksimoji (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivoksimas, mot. g. išsivoksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoksimas	išsivoksimi	išsivoksima	išsivoksimos	išsivoksima	-
kilm.	išsivoksimo	išsivoksimų	išsivoksimos	išsivoksimų	-	-
naud.	išsivoksimam	išsivoksimiems	išsivoksimai	išsivoksimoms	-	-
gal.	išsivoksimą	išsivoksimus	išsivoksimą	išsivoksimas	-	-
įnag.	išsivoksimu	išsivoksimais	išsivoksima	išsivoksimomis	-	-
viet.	išsivoksimame	išsivoksimuose	išsivoksimoje	išsivoksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoksimasis	išsivoksimieji	išsivoksimoji	išsivoksimosios	-	-
kilm.	išsivoksimojo	išsivoksimųjų	išsivoksimosios	išsivoksimųjų	-	-
naud.	išsivoksimajam	išsivoksimiesiems	išsivoksimajai	išsivoksimosioms	-	-
gal.	išsivoksimąjį	išsivoksimuosius	išsivoksimąją	išsivoksimąsias	-	-
įnag.	išsivoksimuoju	išsivoksimaisiais	išsivoksimąja	išsivoksimosiomis	-	-
viet.	išsivoksimajame	išsivoksimuosiuose	išsivoksimojoje	išsivoksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivoksimas, mot. g. išsivoksima.
• Skiemenys: iš-si-vok-si-mo-ji

išsivoksimoji

1. ta, kurią išsivoks

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---