išsivoktinuoju
Dalyvis
taisyti- žr. pagr. f. vyr. g. išsivoktinas, mot. g. išsivoktina.
- Skiemenys: iš-si-vok-ti-nuo-ju
- tas, dėl kurio reikia išsivokti
Etimologija
taisyti<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė