išskolinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskolinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskolinęs, mot. g. išskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolinęs	išskolinę	išskolinusi, išskolinus	išskolinusios	-	išskolinę
kilm.	išskolinusio	išskolinusių	išskolinusios	išskolinusių	-	-
naud.	išskolinusiam	išskolinusiems	išskolinusiai	išskolinusioms	-	-
gal.	išskolinusį	išskolinusius	išskolinusią	išskolinusias	-	-
įnag.	išskolinusiu	išskolinusiais	išskolinusia	išskolinusiomis	-	-
viet.	išskolinusiame	išskolinusiuose	išskolinusioje	išskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolinusysis	išskolinusieji	išskolinusioji	išskolinusiosios	-	-
kilm.	išskolinusiojo	išskolinusiųjų	išskolinusiosios	išskolinusiųjų	-	-
naud.	išskolinusiajam	išskolinusiesiems	išskolinusiajai	išskolinusiosioms	-	-
gal.	išskolinusįjį	išskolinusiuosius	išskolinusiąją	išskolinusiąsias	-	-
įnag.	išskolinusiuoju	išskolinusiaisiais	išskolinusiąja	išskolinusiosiomis	-	-
viet.	išskolinusiajame	išskolinusiuosiuose	išskolinusiojoje	išskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išskolinusi.
• Skiemenys: iš-sko-li-nęs

išskolinęs

1. tas, kuris išskolino

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    išskolinęs: bendrai

neišskolinęs (lt)

Vertimai

  išskolinęs: bendrai

---