išskolinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išskolinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išskolinti, išskolina, išskolino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išskolinu	išskolinau	išskolindavau	išskolinsiu
tu	išskolini	išskolinai	išskolindavai	išskolinsi
jis, ji	išskolina	išskolino	išskolindavo	išskolins
mes	išskoliname, išskolinam	išskolinome, išskolinom	išskolindavome, išskolindavom	išskolinsime, išskolinsim
jūs	išskolinate, išskolinat	išskolinote, išskolinot	išskolindavote, išskolindavot	išskolinsite, išskolinsit
jie, jos	išskolina	išskolino	išskolindavo	išskolins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išskolinčiau		išskolintumėme, išskolintumėm, išskolintume
2 asm.	išskolintumei, išskolintum		išskolintumėte, išskolintumėt
3 asm.	išskolintų		išskolintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išskolinkime, išskolinkim
2 asm.	išskolinki, išskolink		išskolinkite, išskolinkit
3 asm.	teišskolina, teišskolinie		teišskolina, teišskolinie

• žr. pagr. f. išskolinti, išskolina, išskolino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išskolinąs, išskolinantis, išskolinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išskolinęs, išskolinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išskolindavęs, išskolindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išskolinsiąs, išskolinsiantis, išskolinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išskolinamas, išskolinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išskolintas, išskolinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išskolinsimas, išskolinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išskolintinas, išskolintina.
• taip pat žr. pdlv.: išskolinant, išskolinus, išskolindavus, išskolinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išskolindamas, išskolindama.
• taip pat žr. bdn.: išskolinte, išskolintinai.
• Skiemenys: iš-sko-lin-ti

išskolinti

1. skolinant išdalyti, išdavinėti:
   • Išskõlino visus pinigus, dabar pats nebeturi.

Etimologija

<= iš- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    išskolinti: bendrai

neišskolinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išskolinti: Išvestiniai žodžiai

išskolinimas (lt) (vyr. g.) išskolintojas (lt) (vyr. g.)

išskolintoja (lt) (mot. g.) neišskolinti (lt) (neig. )

Vertimai

  išskolinti: bendrai

---

Dalyvis

išskolinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskolintas, mot. g. išskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolintas	išskolinti	išskolinta	išskolintos	išskolinta	-
kilm.	išskolinto	išskolintų	išskolintos	išskolintų	-	-
naud.	išskolintam	išskolintiems	išskolintai	išskolintoms	-	-
gal.	išskolintą	išskolintus	išskolintą	išskolintas	-	-
įnag.	išskolintu	išskolintais	išskolinta	išskolintomis	-	-
viet.	išskolintame	išskolintuose	išskolintoje	išskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolintasis	išskolintieji	išskolintoji	išskolintosios	-	-
kilm.	išskolintojo	išskolintųjų	išskolintosios	išskolintųjų	-	-
naud.	išskolintajam	išskolintiesiems	išskolintajai	išskolintosioms	-	-
gal.	išskolintąjį	išskolintuosius	išskolintąją	išskolintąsias	-	-
įnag.	išskolintuoju	išskolintaisiais	išskolintąja	išskolintosiomis	-	-
viet.	išskolintajame	išskolintuosiuose	išskolintojoje	išskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskolintas, mot. g. išskolinta.
• Skiemenys: iš-sko-lin-ti

išskolinti

1. tas, kurį išskolino

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---