išskolinsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskolinsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskolinsimas, mot. g. išskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolinsimas	išskolinsimi	išskolinsima	išskolinsimos	išskolinsima	-
kilm.	išskolinsimo	išskolinsimų	išskolinsimos	išskolinsimų	-	-
naud.	išskolinsimam	išskolinsimiems	išskolinsimai	išskolinsimoms	-	-
gal.	išskolinsimą	išskolinsimus	išskolinsimą	išskolinsimas	-	-
įnag.	išskolinsimu	išskolinsimais	išskolinsima	išskolinsimomis	-	-
viet.	išskolinsimame	išskolinsimuose	išskolinsimoje	išskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolinsimasis	išskolinsimieji	išskolinsimoji	išskolinsimosios	-	-
kilm.	išskolinsimojo	išskolinsimųjų	išskolinsimosios	išskolinsimųjų	-	-
naud.	išskolinsimajam	išskolinsimiesiems	išskolinsimajai	išskolinsimosioms	-	-
gal.	išskolinsimąjį	išskolinsimuosius	išskolinsimąją	išskolinsimąsias	-	-
įnag.	išskolinsimuoju	išskolinsimaisiais	išskolinsimąja	išskolinsimosiomis	-	-
viet.	išskolinsimajame	išskolinsimuosiuose	išskolinsimojoje	išskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išskolinsima.
• Skiemenys: iš-sko-lin-si-mas

išskolinsimas

1. tas, kurį išskolins

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    išskolinsimas: bendrai

neišskolinsimas (lt)

Vertimai

  išskolinsimas: bendrai

---