išskolintinai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskolintinai (reik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskolintinas, mot. g. išskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolintinas	išskolintini	išskolintina	išskolintinos	išskolintina	-
kilm.	išskolintino	išskolintinų	išskolintinos	išskolintinų	-	-
naud.	išskolintinam	išskolintiniems	išskolintinai	išskolintinoms	-	-
gal.	išskolintiną	išskolintinus	išskolintiną	išskolintinas	-	-
įnag.	išskolintinu	išskolintinais	išskolintina	išskolintinomis	-	-
viet.	išskolintiname	išskolintinuose	išskolintinoje	išskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolintinasis	išskolintinieji	išskolintinoji	išskolintinosios	-	-
kilm.	išskolintinojo	išskolintinųjų	išskolintinosios	išskolintinųjų	-	-
naud.	išskolintinajam	išskolintiniesiems	išskolintinajai	išskolintinosioms	-	-
gal.	išskolintinąjį	išskolintinuosius	išskolintinąją	išskolintinąsias	-	-
įnag.	išskolintinuoju	išskolintinaisiais	išskolintinąja	išskolintinosiomis	-	-
viet.	išskolintinajame	išskolintinuosiuose	išskolintinojoje	išskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskolintinas, mot. g. išskolintina.
• Skiemenys: iš-sko-lin-ti-nai

išskolintinai

1. ta, dėl kurios reikia išskolinti

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---

Būdinys

išskolintinai (būdinys)

Būdinys
išskolinte	išskolintinai

• Skiemenys: iš-sko-lin-ti-nai

išskolintinai

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    išskolintinai: bendrai

neišskolintinai (lt)

Vertimai

  išskolintinai: bendrai

---