Vikižodynas

išskolintojo

 Lietuvių kalba taisyti

Dalyvis taisyti

išskolintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)
Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskolintas, mot. g. išskolinta
Neįvardžiuotinės formos
  vyriškoji giminė moteriškoji giminė bevardė giminė
  vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita
vard. išskolintas išskolinti išskolinta išskolintos išskolinta -
kilm. išskolinto išskolintų išskolintos išskolintų - -
naud. išskolintam išskolintiems išskolintai išskolintoms - -
gal. išskolintą išskolintus išskolintą išskolintas - -
įnag. išskolintu išskolintais išskolinta išskolintomis - -
viet. išskolintame išskolintuose išskolintoje išskolintose - -
Įvardžiuotinės formos
  vyriškoji giminė moteriškoji giminė bevardė giminė
  vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita
vard. išskolintasis išskolintieji išskolintoji išskolintosios - -
kilm. išskolintojo išskolintųjų išskolintosios išskolintųjų - -
naud. išskolintajam išskolintiesiems išskolintajai išskolintosioms - -
gal. išskolintąjį išskolintuosius išskolintąją išskolintąsias - -
įnag. išskolintuoju išskolintaisiais išskolintąja išskolintosiomis - -
viet. išskolintajame išskolintuosiuose išskolintojoje išskolintosiose - -

išskolintojo

  1. tas, kurį išskolino

Etimologija taisyti

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino


Daiktavardis taisyti

išskolintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)
Daiktavardis
Pagrindinė forma: išskolintojas
  vienaskaita daugiskaita
vard. išskolintojas išskolintojai
kilm. išskolintojo išskolintojų
naud. išskolintojui išskolintojams
gal. išskolintoją išskolintojus
įnag. išskolintoju išskolintojais
viet. išskolintojuje išskolintojuose
šauksm. išskolintojau išskolintojai

išskolintojo

  1. tas, kuris išskolina

Etimologija taisyti

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino


Gauta iš „https://lt.wiktionary.org/w/index.php?title=išskolintojo&oldid=759084“