išvokdavusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvokdavusiąja (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvokdavęs, mot. g. išvokdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvokdavęs	išvokdavę	išvokdavusi, išvokdavus	išvokdavusios	-	išvokdavę
kilm.	išvokdavusio	išvokdavusių	išvokdavusios	išvokdavusių	-	-
naud.	išvokdavusiam	išvokdavusiems	išvokdavusiai	išvokdavusioms	-	-
gal.	išvokdavusį	išvokdavusius	išvokdavusią	išvokdavusias	-	-
įnag.	išvokdavusiu	išvokdavusiais	išvokdavusia	išvokdavusiomis	-	-
viet.	išvokdavusiame	išvokdavusiuose	išvokdavusioje	išvokdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvokdavusysis	išvokdavusieji	išvokdavusioji	išvokdavusiosios	-	-
kilm.	išvokdavusiojo	išvokdavusiųjų	išvokdavusiosios	išvokdavusiųjų	-	-
naud.	išvokdavusiajam	išvokdavusiesiems	išvokdavusiajai	išvokdavusiosioms	-	-
gal.	išvokdavusįjį	išvokdavusiuosius	išvokdavusiąją	išvokdavusiąsias	-	-
įnag.	išvokdavusiuoju	išvokdavusiaisiais	išvokdavusiąja	išvokdavusiosiomis	-	-
viet.	išvokdavusiajame	išvokdavusiuosiuose	išvokdavusiojoje	išvokdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvokdavęs, mot. g. išvokdavusi.
• Skiemenys: iš-vok-da-vu-sią-ja

išvokdavusiąja

1. ta, kuri išvokdavo

Etimologija

<= išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---