išvoksiančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvoksiančia (būs. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvoksiantis, mot. g. išvoksianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvoksiąs, išvoksiantis	išvoksią, išvoksiantys	išvoksianti	išvoksiančios	-	išvoksią
kilm.	išvoksiančio	išvoksiančių	išvoksiančios	išvoksiančių	-	-
naud.	išvoksiančiam	išvoksiantiems, išvoksiantiem	išvoksiančiai	išvoksiančioms, išvoksiančiom	-	-
gal.	išvoksiantį	išvoksiančius	išvoksiančią	išvoksiančias	-	-
įnag.	išvoksiančiu	išvoksiančiais	išvoksiančia	išvoksiančiomis	-	-
viet.	išvoksiančiame, išvoksiančiam	išvoksiančiuose, išvoksiančiuos	išvoksiančioje, išvoksiančioj	išvoksiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvoksiantysis	išvoksiantieji	išvoksiančioji	išvoksiančiosios	-	-
kilm.	išvoksiančiojo	išvoksiančiųjų	išvoksiančiosios	išvoksiančiųjų	-	-
naud.	išvoksiančiajam	išvoksiantiesiems	išvoksiančiajai	išvoksiančiosioms	-	-
gal.	išvoksiantįjį	išvoksiančiuosius	išvoksiančiąją	išvoksiančiąsias	-	-
įnag.	išvoksiančiuoju	išvoksiančiaisiais	išvoksiančiąja	išvoksiančiosiomis	-	-
viet.	išvoksiančiajame	išvoksiančiuosiuose	išvoksiančiojoje	išvoksiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvoksiantis, mot. g. išvoksianti.
• Skiemenys: iš-vok-sian-čia

išvoksiančia

1. ta, kuri išvoks

Etimologija

<= išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---