išvoktinai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvoktinai (reik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvoktinas, mot. g. išvoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvoktinas	išvoktini	išvoktina	išvoktinos	išvoktina	-
kilm.	išvoktino	išvoktinų	išvoktinos	išvoktinų	-	-
naud.	išvoktinam	išvoktiniems	išvoktinai	išvoktinoms	-	-
gal.	išvoktiną	išvoktinus	išvoktiną	išvoktinas	-	-
įnag.	išvoktinu	išvoktinais	išvoktina	išvoktinomis	-	-
viet.	išvoktiname	išvoktinuose	išvoktinoje	išvoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvoktinasis	išvoktinieji	išvoktinoji	išvoktinosios	-	-
kilm.	išvoktinojo	išvoktinųjų	išvoktinosios	išvoktinųjų	-	-
naud.	išvoktinajam	išvoktiniesiems	išvoktinajai	išvoktinosioms	-	-
gal.	išvoktinąjį	išvoktinuosius	išvoktinąją	išvoktinąsias	-	-
įnag.	išvoktinuoju	išvoktinaisiais	išvoktinąja	išvoktinosiomis	-	-
viet.	išvoktinajame	išvoktinuosiuose	išvoktinojoje	išvoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvoktinas, mot. g. išvoktina.
• Skiemenys: iš-vok-ti-nai

išvoktinai

1. ta, dėl kurios reikia išvokti

Etimologija

<= išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---

Būdinys

išvoktinai (būdinys)

Būdinys
išvokte	išvoktinai

• Skiemenys: iš-vok-ti-nai

išvoktinai

Etimologija

<= išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    išvoktinai: bendrai

neišvoktinai (lt)

Vertimai

  išvoktinai: bendrai

---