manęs

Taip pat žr.: manės

 Lietuvių kalba

Įvardis

manęs (asm. įvrd., vns. kilm.) - žr. pagr. f. aš, mudu.

Įvardis; pagrindinė forma: aš, mudu
	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
vard.	aš	mudu, mudvi	mes
kilm.	manęs, mano	mudviejų, mudviejų	mūsų, mūs
naud.	man	mudviems, mudviem	mums
gal.	mane	mudu, mudvi	mus
įnag.	manimi, manim	mudviem, mudviem	mumis
viet.	manyje, many	mudviejuose, mudviejose	mumyse

manęs - asm. įvrd. vartojamas kalbančiojo žymėti pačiam save: Aš išeinu. Sėsk šalia manęs. Duok man knygą. Sakė mane šiokį, sakė mane tokį. Ir manimi jie skundžiasi. Manyje užvirė pyktis. Aš tau (sakoma grasinant).

Vertimai

  manęs: įvardis

Anglų kalba: me (en)  Estų kalba: nurodykite žodžio manęs vertimą(-us) (Estų kalba), žr.  Ispanų kalba: nurodykite žodžio manęs vertimą(-us) (Ispanų kalba), žr.  Italų kalba: nurodykite žodžio manęs vertimą(-us) (Italų kalba), žr.  Latvių kalba: nurodykite žodžio manęs vertimą(-us) (Latvių kalba), žr.

Lenkų kalba: nurodykite žodžio manęs vertimą(-us) (Lenkų kalba), žr.  Portugalų kalba: nurodykite žodžio manęs vertimą(-us) (Portugalų kalba), žr.  Prancūzų kalba: nurodykite žodžio manęs vertimą(-us) (Prancūzų kalba), žr.  Rusų kalba: nurodykite žodžio manęs vertimą(-us) (Rusų kalba), žr.  Vokiečių kalba: nurodykite žodžio manęs vertimą(-us) (Vokiečių kalba), žr.

Dalyvis

manęs (dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. manęs, mot. g. maniusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	manęs	manę	maniusi, manius	maniusios	-	manę
kilm.	maniusio	maniusių	maniusios	maniusių	-	-
naud.	maniusiam	maniusiems	maniusiai	maniusioms	-	-
gal.	maniusį	maniusius	maniusią	maniusias	-	-
įnag.	maniusiu	maniusiais	maniusia	maniusiomis	-	-
viet.	maniusiame	maniusiuose	maniusioje	maniusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	maniusysis	maniusieji	maniusioji	maniusiosios	-	-
kilm.	maniusiojo	maniusiųjų	maniusiosios	maniusiųjų	-	-
naud.	maniusiajam	maniusiesiems	maniusiajai	maniusiosioms	-	-
gal.	maniusįjį	maniusiuosius	maniusiąją	maniusiąsias	-	-
įnag.	maniusiuoju	maniusiaisiais	maniusiąja	maniusiosiomis	-	-
viet.	maniusiajame	maniusiuosiuose	maniusiojoje	maniusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. maniusi.
• Skiemenys: manęs

manęs

1. tas, kuris manė
2. galvojęs, mąstęs, ketinęs, žadėjęs.
3. turėjęs nuomonę, buvus įsitikinusiam.

Etimologija

<= manyti, mano, manė

Vertimai

  manęs: įvardis

---