mokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

mokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: mokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėtojas	mokėtojai
kilm.	mokėtojo	mokėtojų
naud.	mokėtojui	mokėtojams
gal.	mokėtoją	mokėtojus
įnag.	mokėtoju	mokėtojais
viet.	mokėtojuje	mokėtojuose
šauksm.	mokėtojau	mokėtojai

• Skiemenys: mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. mokėtoja.

mokėtojas

1. tas, kuris moka

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    mokėtojas: bendrai

nemokėtojas (lt)

Vertimai

  mokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

mokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: mokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėtoja	mokėtojos
kilm.	mokėtojos	mokėtojų
naud.	mokėtojai	mokėtojoms
gal.	mokėtoją	mokėtojas
įnag.	mokėtoja	mokėtojomis
viet.	mokėtojoje	mokėtojose
šauksm.	mokėtoja	mokėtojos

• Skiemenys: mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. mokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. mokėtojas.

mokėtojas

1. ta, kuri moka

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

---