mokėtojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mokėtojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mokėtas, mot. g. mokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėtas	mokėti	mokėta	mokėtos	mokėta	-
kilm.	mokėto	mokėtų	mokėtos	mokėtų	-	-
naud.	mokėtam	mokėtiems	mokėtai	mokėtoms	-	-
gal.	mokėtą	mokėtus	mokėtą	mokėtas	-	-
įnag.	mokėtu	mokėtais	mokėta	mokėtomis	-	-
viet.	mokėtame	mokėtuose	mokėtoje	mokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėtasis	mokėtieji	mokėtoji	mokėtosios	-	-
kilm.	mokėtojo	mokėtųjų	mokėtosios	mokėtųjų	-	-
naud.	mokėtajam	mokėtiesiems	mokėtajai	mokėtosioms	-	-
gal.	mokėtąjį	mokėtuosius	mokėtąją	mokėtąsias	-	-
įnag.	mokėtuoju	mokėtaisiais	mokėtąja	mokėtosiomis	-	-
viet.	mokėtajame	mokėtuosiuose	mokėtojoje	mokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mokėtas, mot. g. mokėta.
• Skiemenys: mo-kė-to-jo-je

mokėtojoje

1. ta, kurią mokėjo

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

mokėtojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: mokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėtoja	mokėtojos
kilm.	mokėtojos	mokėtojų
naud.	mokėtojai	mokėtojoms
gal.	mokėtoją	mokėtojas
įnag.	mokėtoja	mokėtojomis
viet.	mokėtojoje	mokėtojose
šauksm.	mokėtoja	mokėtojos

• Skiemenys: mo-kė-to-jo-je
• žr. pagr. f. mokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. mokėtojas.

mokėtojoje

1. ta, kuri moka

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

---