mokinu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

mokinu (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: mokinti, mokina, mokino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	mokinu	mokinau	mokindavau	mokinsiu
tu	mokini	mokinai	mokindavai	mokinsi
jis, ji	mokina	mokino	mokindavo	mokins
mes	mokiname, mokinam	mokinome, mokinom	mokindavome, mokindavom	mokinsime, mokinsim
jūs	mokinate, mokinat	mokinote, mokinot	mokindavote, mokindavot	mokinsite, mokinsit
jie, jos	mokina	mokino	mokindavo	mokins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	mokinčiau		mokintumėme, mokintumėm, mokintume
2 asm.	mokintumei, mokintum		mokintumėte, mokintumėt
3 asm.	mokintų		mokintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		mokinkime, mokinkim
2 asm.	mokinki, mokink		mokinkite, mokinkit
3 asm.	temokina, temokinie		temokina, temokinie

• žr. pagr. f. mokinti, mokina, mokino

• darau, kad mokėtų
• dėstau bendrojo lavinimo mokykloje
• nurodinėju, kaip elgtis, kaip gyventi

Sinonimai

    mokinu: daryti, kad mokėtų

mokslinti šviesti (prk.) lavinti prusinti (šnek.)

protinti akinti (šnek.) lamdyti (šnek.) laminti (šnek.)

    mokinu: dėstau bendrojo lavinimo mokykloje

dėstyti

Vertimai

  mokinu: darau, kad mokėtų

Anglų kalba: I learn