neįgaminęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgaminęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgaminęs, mot. g. neįgaminusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgaminęs	neįgaminę	neįgaminusi, neįgaminus	neįgaminusios	-	neįgaminę
kilm.	neįgaminusio	neįgaminusių	neįgaminusios	neįgaminusių	-	-
naud.	neįgaminusiam	neįgaminusiems	neįgaminusiai	neįgaminusioms	-	-
gal.	neįgaminusį	neįgaminusius	neįgaminusią	neįgaminusias	-	-
įnag.	neįgaminusiu	neįgaminusiais	neįgaminusia	neįgaminusiomis	-	-
viet.	neįgaminusiame	neįgaminusiuose	neįgaminusioje	neįgaminusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgaminusysis	neįgaminusieji	neįgaminusioji	neįgaminusiosios	-	-
kilm.	neįgaminusiojo	neįgaminusiųjų	neįgaminusiosios	neįgaminusiųjų	-	-
naud.	neįgaminusiajam	neįgaminusiesiems	neįgaminusiajai	neįgaminusiosioms	-	-
gal.	neįgaminusįjį	neįgaminusiuosius	neįgaminusiąją	neįgaminusiąsias	-	-
įnag.	neįgaminusiuoju	neįgaminusiaisiais	neįgaminusiąja	neįgaminusiosiomis	-	-
viet.	neįgaminusiajame	neįgaminusiuosiuose	neįgaminusiojoje	neįgaminusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįgaminusi.
• Skiemenys: ne-į-ga-mi-nęs

neįgaminęs

1. tas, kuris neįgamino

Etimologija

<= neįgaminti, neįgamina, neįgamino <= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    neįgaminęs: bendrai

įgaminęs (lt)

Vertimai

  neįgaminęs: bendrai

---