įgaminti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įgaminti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įgaminti, įgamina, įgamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įgaminu	įgaminau	įgamindavau	įgaminsiu
tu	įgamini	įgaminai	įgamindavai	įgaminsi
jis, ji	įgamina	įgamino	įgamindavo	įgamins
mes	įgaminame, įgaminam	įgaminome, įgaminom	įgamindavome, įgamindavom	įgaminsime, įgaminsim
jūs	įgaminate, įgaminat	įgaminote, įgaminot	įgamindavote, įgamindavot	įgaminsite, įgaminsit
jie, jos	įgamina	įgamino	įgamindavo	įgamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įgaminčiau		įgamintumėme, įgamintumėm, įgamintume
2 asm.	įgamintumei, įgamintum		įgamintumėte, įgamintumėt
3 asm.	įgamintų		įgamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įgaminkime, įgaminkim
2 asm.	įgaminki, įgamink		įgaminkite, įgaminkit
3 asm.	teįgamina, teįgaminie		teįgamina, teįgaminie

• žr. pagr. f. įgaminti, įgamina, įgamino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įgaminąs, įgaminantis, įgaminanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įgaminęs, įgaminusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įgamindavęs, įgamindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įgaminsiąs, įgaminsiantis, įgaminsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įgaminamas, įgaminama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įgamintas, įgaminta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įgaminsimas, įgaminsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įgamintinas, įgamintina.
• taip pat žr. pdlv.: įgaminant, įgaminus, įgamindavus, įgaminsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įgamindamas, įgamindama.
• taip pat žr. bdn.: įgaminte, įgamintinai.
• Skiemenys: į-ga-min-ti

įgaminti

1. padaryti, padirbti:
   • O tatai, ką įgaminai, kieno gi tatai bus.
2. gauti, įgyti, laimėti, įtaisyti, įrengti:
   • Ir ramumas sielos yra įgaminamas.

Etimologija

<= į- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    įgaminti: bendrai

neįgaminti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įgaminti: Išvestiniai žodžiai

neįgaminti (lt) (neig. ) įgaminimas (lt) (vyr. g.)

įgamintojas (lt) (vyr. g.) įgamintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  įgaminti: bendrai

---

Dalyvis

įgaminti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgamintas, mot. g. įgaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgamintas	įgaminti	įgaminta	įgamintos	įgaminta	-
kilm.	įgaminto	įgamintų	įgamintos	įgamintų	-	-
naud.	įgamintam	įgamintiems	įgamintai	įgamintoms	-	-
gal.	įgamintą	įgamintus	įgamintą	įgamintas	-	-
įnag.	įgamintu	įgamintais	įgaminta	įgamintomis	-	-
viet.	įgamintame	įgamintuose	įgamintoje	įgamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgamintasis	įgamintieji	įgamintoji	įgamintosios	-	-
kilm.	įgamintojo	įgamintųjų	įgamintosios	įgamintųjų	-	-
naud.	įgamintajam	įgamintiesiems	įgamintajai	įgamintosioms	-	-
gal.	įgamintąjį	įgamintuosius	įgamintąją	įgamintąsias	-	-
įnag.	įgamintuoju	įgamintaisiais	įgamintąja	įgamintosiomis	-	-
viet.	įgamintajame	įgamintuosiuose	įgamintojoje	įgamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgamintas, mot. g. įgaminta.
• Skiemenys: į-ga-min-ti

įgaminti

1. tas, kurį įgamino

Etimologija

<= įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---