neįgaminti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįgaminti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįgaminti, neįgamina, neįgamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįgaminu	neįgaminau	neįgamindavau	neįgaminsiu
tu	neįgamini	neįgaminai	neįgamindavai	neįgaminsi
jis, ji	neįgamina	neįgamino	neįgamindavo	neįgamins
mes	neįgaminame, neįgaminam	neįgaminome, neįgaminom	neįgamindavome, neįgamindavom	neįgaminsime, neįgaminsim
jūs	neįgaminate, neįgaminat	neįgaminote, neįgaminot	neįgamindavote, neįgamindavot	neįgaminsite, neįgaminsit
jie, jos	neįgamina	neįgamino	neįgamindavo	neįgamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįgaminčiau		neįgamintumėme, neįgamintumėm, neįgamintume
2 asm.	neįgamintumei, neįgamintum		neįgamintumėte, neįgamintumėt
3 asm.	neįgamintų		neįgamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįgaminkime, neįgaminkim
2 asm.	neįgaminki, neįgamink		neįgaminkite, neįgaminkit
3 asm.	teneįgamina, teneįgaminie		teneįgamina, teneįgaminie

• žr. pagr. f. neįgaminti, neįgamina, neįgamino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįgaminąs, neįgaminantis, neįgaminanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįgaminęs, neįgaminusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįgamindavęs, neįgamindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįgaminsiąs, neįgaminsiantis, neįgaminsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįgaminamas, neįgaminama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįgamintas, neįgaminta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįgaminsimas, neįgaminsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįgamintinas, neįgamintina.
• taip pat žr. pdlv.: neįgaminant, neįgaminus, neįgamindavus, neįgaminsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįgamindamas, neįgamindama.
• taip pat žr. bdn.: neįgaminte, neįgamintinai.
• Skiemenys: ne-į-ga-min-ti

neįgaminti

1. priešingas veiksmas veiksmui: įgaminti.

Etimologija

<= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    neįgaminti: bendrai

įgaminti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįgaminti: Išvestiniai žodžiai

neįgaminimas (lt) (vyr. g.) neįgamintojas (lt) (vyr. g.)

neįgamintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  neįgaminti: bendrai

---

Dalyvis

neįgaminti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgamintas, mot. g. neįgaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgamintas	neįgaminti	neįgaminta	neįgamintos	neįgaminta	-
kilm.	neįgaminto	neįgamintų	neįgamintos	neįgamintų	-	-
naud.	neįgamintam	neįgamintiems	neįgamintai	neįgamintoms	-	-
gal.	neįgamintą	neįgamintus	neįgamintą	neįgamintas	-	-
įnag.	neįgamintu	neįgamintais	neįgaminta	neįgamintomis	-	-
viet.	neįgamintame	neįgamintuose	neįgamintoje	neįgamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgamintasis	neįgamintieji	neįgamintoji	neįgamintosios	-	-
kilm.	neįgamintojo	neįgamintųjų	neįgamintosios	neįgamintųjų	-	-
naud.	neįgamintajam	neįgamintiesiems	neįgamintajai	neįgamintosioms	-	-
gal.	neįgamintąjį	neįgamintuosius	neįgamintąją	neįgamintąsias	-	-
įnag.	neįgamintuoju	neįgamintaisiais	neįgamintąja	neįgamintosiomis	-	-
viet.	neįgamintajame	neįgamintuosiuose	neįgamintojoje	neįgamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgamintas, mot. g. neįgaminta.
• Skiemenys: ne-į-ga-min-ti

neįgaminti

1. tas, kurį neįgamino

Etimologija

<= neįgaminti, neįgamina, neįgamino <= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---