neįgamindavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgamindavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgamindavęs, mot. g. neįgamindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgamindavęs	neįgamindavę	neįgamindavusi, neįgamindavus	neįgamindavusios	-	neįgamindavę
kilm.	neįgamindavusio	neįgamindavusių	neįgamindavusios	neįgamindavusių	-	-
naud.	neįgamindavusiam	neįgamindavusiems	neįgamindavusiai	neįgamindavusioms	-	-
gal.	neįgamindavusį	neįgamindavusius	neįgamindavusią	neįgamindavusias	-	-
įnag.	neįgamindavusiu	neįgamindavusiais	neįgamindavusia	neįgamindavusiomis	-	-
viet.	neįgamindavusiame	neįgamindavusiuose	neįgamindavusioje	neįgamindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgamindavusysis	neįgamindavusieji	neįgamindavusioji	neįgamindavusiosios	-	-
kilm.	neįgamindavusiojo	neįgamindavusiųjų	neįgamindavusiosios	neįgamindavusiųjų	-	-
naud.	neįgamindavusiajam	neįgamindavusiesiems	neįgamindavusiajai	neįgamindavusiosioms	-	-
gal.	neįgamindavusįjį	neįgamindavusiuosius	neįgamindavusiąją	neįgamindavusiąsias	-	-
įnag.	neįgamindavusiuoju	neįgamindavusiaisiais	neįgamindavusiąja	neįgamindavusiosiomis	-	-
viet.	neįgamindavusiajame	neįgamindavusiuosiuose	neįgamindavusiojoje	neįgamindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgamindavęs, mot. g. neįgamindavusi.
• Skiemenys: ne-į-ga-min-da-vę

neįgamindavę

1. tas, kuris neįgamindavo

Etimologija

<= neįgaminti, neįgamina, neįgamino <= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---