neįgaminsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgaminsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgaminsimas, mot. g. neįgaminsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgaminsimas	neįgaminsimi	neįgaminsima	neįgaminsimos	neįgaminsima	-
kilm.	neįgaminsimo	neįgaminsimų	neįgaminsimos	neįgaminsimų	-	-
naud.	neįgaminsimam	neįgaminsimiems	neįgaminsimai	neįgaminsimoms	-	-
gal.	neįgaminsimą	neįgaminsimus	neįgaminsimą	neįgaminsimas	-	-
įnag.	neįgaminsimu	neįgaminsimais	neįgaminsima	neįgaminsimomis	-	-
viet.	neįgaminsimame	neįgaminsimuose	neįgaminsimoje	neįgaminsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgaminsimasis	neįgaminsimieji	neįgaminsimoji	neįgaminsimosios	-	-
kilm.	neįgaminsimojo	neįgaminsimųjų	neįgaminsimosios	neįgaminsimųjų	-	-
naud.	neįgaminsimajam	neįgaminsimiesiems	neįgaminsimajai	neįgaminsimosioms	-	-
gal.	neįgaminsimąjį	neįgaminsimuosius	neįgaminsimąją	neįgaminsimąsias	-	-
įnag.	neįgaminsimuoju	neįgaminsimaisiais	neįgaminsimąja	neįgaminsimosiomis	-	-
viet.	neįgaminsimajame	neįgaminsimuosiuose	neįgaminsimojoje	neįgaminsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgaminsimas, mot. g. neįgaminsima.
• Skiemenys: ne-į-ga-min-si-ma-sis

neįgaminsimasis

1. tas, kurį neįgamins

Etimologija

<= neįgaminti, neįgamina, neįgamino <= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---