neįgamintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgamintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgamintinas, mot. g. neįgamintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgamintinas	neįgamintini	neįgamintina	neįgamintinos	neįgamintina	-
kilm.	neįgamintino	neįgamintinų	neįgamintinos	neįgamintinų	-	-
naud.	neįgamintinam	neįgamintiniems	neįgamintinai	neįgamintinoms	-	-
gal.	neįgamintiną	neįgamintinus	neįgamintiną	neįgamintinas	-	-
įnag.	neįgamintinu	neįgamintinais	neįgamintina	neįgamintinomis	-	-
viet.	neįgamintiname	neįgamintinuose	neįgamintinoje	neįgamintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgamintinasis	neįgamintinieji	neįgamintinoji	neįgamintinosios	-	-
kilm.	neįgamintinojo	neįgamintinųjų	neįgamintinosios	neįgamintinųjų	-	-
naud.	neįgamintinajam	neįgamintiniesiems	neįgamintinajai	neįgamintinosioms	-	-
gal.	neįgamintinąjį	neįgamintinuosius	neįgamintinąją	neįgamintinąsias	-	-
įnag.	neįgamintinuoju	neįgamintinaisiais	neįgamintinąja	neįgamintinosiomis	-	-
viet.	neįgamintinajame	neįgamintinuosiuose	neįgamintinojoje	neįgamintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgamintinas, mot. g. neįgamintina.
• Skiemenys: ne-į-ga-min-ti-nų

neįgamintinų

1. tas, dėl kurio reikia neįgaminti

Etimologija

<= neįgaminti, neįgamina, neįgamino <= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---