neįgeriamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgeriamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgeriamas, mot. g. neįgeriama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgeriamas	neįgeriami	neįgeriama	neįgeriamos	neįgeriama	-
kilm.	neįgeriamo	neįgeriamų	neįgeriamos	neįgeriamų	-	-
naud.	neįgeriamam	neįgeriamiems	neįgeriamai	neįgeriamoms	-	-
gal.	neįgeriamą	neįgeriamus	neįgeriamą	neįgeriamas	-	-
įnag.	neįgeriamu	neįgeriamais	neįgeriama	neįgeriamomis	-	-
viet.	neįgeriamame	neįgeriamuose	neįgeriamoje	neįgeriamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgeriamasis	neįgeriamieji	neįgeriamoji	neįgeriamosios	-	-
kilm.	neįgeriamojo	neįgeriamųjų	neįgeriamosios	neįgeriamųjų	-	-
naud.	neįgeriamajam	neįgeriamiesiems	neįgeriamajai	neįgeriamosioms	-	-
gal.	neįgeriamąjį	neįgeriamuosius	neįgeriamąją	neįgeriamąsias	-	-
įnag.	neįgeriamuoju	neįgeriamaisiais	neįgeriamąja	neįgeriamosiomis	-	-
viet.	neįgeriamajame	neįgeriamuosiuose	neįgeriamojoje	neįgeriamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgeriamas, mot. g. neįgeriama.
• Skiemenys: ne-į-ge-ria-mu

neįgeriamu

1. tas, kurį neįgeria

Etimologija

<= neįgerti, neįgeria, neįgėrė <= ne- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---