neįgerti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįgerti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįgerti, neįgeria, neįgėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįgeriu	neįgėriau	neįgerdavau	neįgersiu
tu	neįgeri	neįgėrei	neįgerdavai	neįgersi
jis, ji	neįgeria	neįgėrė	neįgerdavo	neįgers
mes	neįgeriame, neįgeriam	neįgėrėme, neįgėrėm	neįgerdavome, neįgerdavom	neįgersime, neįgersim
jūs	neįgeriate, neįgeriat	neįgėrėte, neįgėrėt	neįgerdavote, neįgerdavot	neįgersite, neįgersit
jie, jos	neįgeria	neįgėrė	neįgerdavo	neįgers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįgerčiau		neįgertumėme, neįgertumėm, neįgertume
2 asm.	neįgertumei, neįgertum		neįgertumėte, neįgertumėt
3 asm.	neįgertų		neįgertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįgerkime, neįgerkim
2 asm.	neįgerki, neįgerk		neįgerkite, neįgerkit
3 asm.	teneįgeria, teneįgerie		teneįgeria, teneįgerie

• žr. pagr. f. neįgerti, neįgeria, neįgėrė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįgeriąs, neįgeriantis, neįgerianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįgėręs, neįgėrusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįgerdavęs, neįgerdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįgersiąs, neįgersiantis, neįgersianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįgeriamas, neįgeriama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįgertas, neįgerta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįgersimas, neįgersima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįgertinas, neįgertina.
• taip pat žr. pdlv.: neįgeriant, neįgėrus, neįgerdavus, neįgersiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįgerdamas, neįgerdama.
• taip pat žr. bdn.: neįgerte, neįgertinai.
• Skiemenys: ne-į-ger-ti

neįgerti

1. priešingas veiksmas veiksmui: įgerti.

Etimologija

<= ne- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

Antonimai

    neįgerti: bendrai

įgerti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįgerti: Išvestiniai žodžiai

neįgertų (lt) neįgėrikas (lt) (vyr. g.) neįgėrikė (lt) (mot. g.) neįgėrimas (lt) (vyr. g.)

neįgėrovas (lt) (vyr. g.) neįgėrovė (lt) (mot. g.) neįgėrėjas (lt) (vyr. g.) neįgėrėja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  neįgerti: priešingas veiksmas veiksmui: įgerti

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

  Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

---

Dalyvis

neįgerti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgertas, mot. g. neįgerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgertas	neįgerti	neįgerta	neįgertos	neįgerta	-
kilm.	neįgerto	neįgertų	neįgertos	neįgertų	-	-
naud.	neįgertam	neįgertiems	neįgertai	neįgertoms	-	-
gal.	neįgertą	neįgertus	neįgertą	neįgertas	-	-
įnag.	neįgertu	neįgertais	neįgerta	neįgertomis	-	-
viet.	neįgertame	neįgertuose	neįgertoje	neįgertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgertasis	neįgertieji	neįgertoji	neįgertosios	-	-
kilm.	neįgertojo	neįgertųjų	neįgertosios	neįgertųjų	-	-
naud.	neįgertajam	neįgertiesiems	neįgertajai	neįgertosioms	-	-
gal.	neįgertąjį	neįgertuosius	neįgertąją	neįgertąsias	-	-
įnag.	neįgertuoju	neįgertaisiais	neįgertąja	neįgertosiomis	-	-
viet.	neįgertajame	neįgertuosiuose	neįgertojoje	neįgertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgertas, mot. g. neįgerta.
• Skiemenys: ne-į-ger-ti

neįgerti

1. tas, kurį neįgėrė

Etimologija

<= neįgerti, neįgeria, neįgėrė <= ne- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---