neįgeriančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįgeriančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįgeriantis, mot. g. neįgerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgeriąs, neįgeriantis	neįgerią, neįgeriantys	neįgerianti	neįgeriančios	-	neįgerią
kilm.	neįgeriančio	neįgeriančių	neįgeriančios	neįgeriančių	-	-
naud.	neįgeriančiam	neįgeriantiems, neįgeriantiem	neįgeriančiai	neįgeriančioms, neįgeriančiom	-	-
gal.	neįgeriantį	neįgeriančius	neįgeriančią	neįgeriančias	-	-
įnag.	neįgeriančiu	neįgeriančiais	neįgeriančia	neįgeriančiomis	-	-
viet.	neįgeriančiame, neįgeriančiam	neįgeriančiuose, neįgeriančiuos	neįgeriančioje, neįgeriančioj	neįgeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįgeriantysis	neįgeriantieji	neįgeriančioji	neįgeriančiosios	-	-
kilm.	neįgeriančiojo	neįgeriančiųjų	neįgeriančiosios	neįgeriančiųjų	-	-
naud.	neįgeriančiajam	neįgeriantiesiems	neįgeriančiajai	neįgeriančiosioms	-	-
gal.	neįgeriantįjį	neįgeriančiuosius	neįgeriančiąją	neįgeriančiąsias	-	-
įnag.	neįgeriančiuoju	neįgeriančiaisiais	neįgeriančiąja	neįgeriančiosiomis	-	-
viet.	neįgeriančiajame	neįgeriančiuosiuose	neįgeriančiojoje	neįgeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįgeriantis, mot. g. neįgerianti.
• Skiemenys: ne-į-ge-rian-čiu

neįgeriančiu

1. tas, kuris neįgeria

Etimologija

<= neįgerti, neįgeria, neįgėrė <= ne- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---