neįjaudindavusioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįjaudindavusioji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįjaudindavęs, mot. g. neįjaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudindavęs	neįjaudindavę	neįjaudindavusi, neįjaudindavus	neįjaudindavusios	-	neįjaudindavę
kilm.	neįjaudindavusio	neįjaudindavusių	neįjaudindavusios	neįjaudindavusių	-	-
naud.	neįjaudindavusiam	neįjaudindavusiems	neįjaudindavusiai	neįjaudindavusioms	-	-
gal.	neįjaudindavusį	neįjaudindavusius	neįjaudindavusią	neįjaudindavusias	-	-
įnag.	neįjaudindavusiu	neįjaudindavusiais	neįjaudindavusia	neįjaudindavusiomis	-	-
viet.	neįjaudindavusiame	neįjaudindavusiuose	neįjaudindavusioje	neįjaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudindavusysis	neįjaudindavusieji	neįjaudindavusioji	neįjaudindavusiosios	-	-
kilm.	neįjaudindavusiojo	neįjaudindavusiųjų	neįjaudindavusiosios	neįjaudindavusiųjų	-	-
naud.	neįjaudindavusiajam	neįjaudindavusiesiems	neįjaudindavusiajai	neįjaudindavusiosioms	-	-
gal.	neįjaudindavusįjį	neįjaudindavusiuosius	neįjaudindavusiąją	neįjaudindavusiąsias	-	-
įnag.	neįjaudindavusiuoju	neįjaudindavusiaisiais	neįjaudindavusiąja	neįjaudindavusiosiomis	-	-
viet.	neįjaudindavusiajame	neįjaudindavusiuosiuose	neįjaudindavusiojoje	neįjaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįjaudindavęs, mot. g. neįjaudindavusi.
• Skiemenys: ne-į-jau-din-da-vu-sio-ji

neįjaudindavusioji

1. ta, kuri neįjaudindavo

Etimologija

<= neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino <= ne- + įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---