neįjaudintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįjaudintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįjaudintinas, mot. g. neįjaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudintinas	neįjaudintini	neįjaudintina	neįjaudintinos	neįjaudintina	-
kilm.	neįjaudintino	neįjaudintinų	neįjaudintinos	neįjaudintinų	-	-
naud.	neįjaudintinam	neįjaudintiniems	neįjaudintinai	neįjaudintinoms	-	-
gal.	neįjaudintiną	neįjaudintinus	neįjaudintiną	neįjaudintinas	-	-
įnag.	neįjaudintinu	neįjaudintinais	neįjaudintina	neįjaudintinomis	-	-
viet.	neįjaudintiname	neįjaudintinuose	neįjaudintinoje	neįjaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudintinasis	neįjaudintinieji	neįjaudintinoji	neįjaudintinosios	-	-
kilm.	neįjaudintinojo	neįjaudintinųjų	neįjaudintinosios	neįjaudintinųjų	-	-
naud.	neįjaudintinajam	neįjaudintiniesiems	neįjaudintinajai	neįjaudintinosioms	-	-
gal.	neįjaudintinąjį	neįjaudintinuosius	neįjaudintinąją	neįjaudintinąsias	-	-
įnag.	neįjaudintinuoju	neįjaudintinaisiais	neįjaudintinąja	neįjaudintinosiomis	-	-
viet.	neįjaudintinajame	neįjaudintinuosiuose	neįjaudintinojoje	neįjaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįjaudintinas, mot. g. neįjaudintina.
• Skiemenys: ne-į-jau-din-ti-nus

neįjaudintinus

1. tas, dėl kurio reikia neįjaudinti

Etimologija

<= neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino <= ne- + įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---