neįmąstomas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmąstomas (es. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmąstomas, mot. g. neįmąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstomas	neįmąstomi	neįmąstoma	neįmąstomos	neįmąstoma	-
kilm.	neįmąstomo	neįmąstomų	neįmąstomos	neįmąstomų	-	-
naud.	neįmąstomam	neįmąstomiems	neįmąstomai	neįmąstomoms	-	-
gal.	neįmąstomą	neįmąstomus	neįmąstomą	neįmąstomas	-	-
įnag.	neįmąstomu	neįmąstomais	neįmąstoma	neįmąstomomis	-	-
viet.	neįmąstomame	neįmąstomuose	neįmąstomoje	neįmąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstomasis	neįmąstomieji	neįmąstomoji	neįmąstomosios	-	-
kilm.	neįmąstomojo	neįmąstomųjų	neįmąstomosios	neįmąstomųjų	-	-
naud.	neįmąstomajam	neįmąstomiesiems	neįmąstomajai	neįmąstomosioms	-	-
gal.	neįmąstomąjį	neįmąstomuosius	neįmąstomąją	neįmąstomąsias	-	-
įnag.	neįmąstomuoju	neįmąstomaisiais	neįmąstomąja	neįmąstomosiomis	-	-
viet.	neįmąstomajame	neįmąstomuosiuose	neįmąstomojoje	neįmąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįmąstoma.
• Skiemenys: ne-į-mąs-to-mas

neįmąstomas (sen.) (nevart.)

1. tas, kurį neįmąsto

Etimologija

<= neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė <= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįmąstomas: bendrai

---