neįsigėrove

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsigėrove (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsigėrovas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigėrovas	neįsigėrovai
kilm.	neįsigėrovo	neįsigėrovų
naud.	neįsigėrovui	neįsigėrovams
gal.	neįsigėrovą	neįsigėrovus
įnag.	neįsigėrovu	neįsigėrovais
viet.	neįsigėrove	neįsigėrovuose
šauksm.	neįsigėrove	neįsigėrovai

• Skiemenys: ne-į-si-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. neįsigėrovas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįsigėrovė.

neįsigėrove

1. tas, kuris neįsigeria

Etimologija

<= neįsigerti, neįsigeria, neįsigėrė <= ne- + įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

neįsigėrove (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsigėrovė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigėrovė	neįsigėrovės
kilm.	neįsigėrovės	neįsigėrovių
naud.	neįsigėrovei	neįsigėrovėms
gal.	neįsigėrovę	neįsigėroves
įnag.	neįsigėrove	neįsigėrovėmis
viet.	neįsigėrovėje	neįsigėrovėse
šauksm.	neįsigėrove	neįsigėrovės

• Skiemenys: ne-į-si-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. neįsigėrovė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįsigėrovas.

neįsigėrove

1. ta, kuri neįsigeria

Etimologija

<= neįsigerti, neįsigeria, neįsigėrė <= ne- + įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---