neįsigeriami

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigeriami (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigeriamas, mot. g. neįsigeriama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigeriamas	neįsigeriami	neįsigeriama	neįsigeriamos	neįsigeriama	-
kilm.	neįsigeriamo	neįsigeriamų	neįsigeriamos	neįsigeriamų	-	-
naud.	neįsigeriamam	neįsigeriamiems	neįsigeriamai	neįsigeriamoms	-	-
gal.	neįsigeriamą	neįsigeriamus	neįsigeriamą	neįsigeriamas	-	-
įnag.	neįsigeriamu	neįsigeriamais	neįsigeriama	neįsigeriamomis	-	-
viet.	neįsigeriamame	neįsigeriamuose	neįsigeriamoje	neįsigeriamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigeriamasis	neįsigeriamieji	neįsigeriamoji	neįsigeriamosios	-	-
kilm.	neįsigeriamojo	neįsigeriamųjų	neįsigeriamosios	neįsigeriamųjų	-	-
naud.	neįsigeriamajam	neįsigeriamiesiems	neįsigeriamajai	neįsigeriamosioms	-	-
gal.	neįsigeriamąjį	neįsigeriamuosius	neįsigeriamąją	neįsigeriamąsias	-	-
įnag.	neįsigeriamuoju	neįsigeriamaisiais	neįsigeriamąja	neįsigeriamosiomis	-	-
viet.	neįsigeriamajame	neįsigeriamuosiuose	neįsigeriamojoje	neįsigeriamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigeriamas, mot. g. neįsigeriama.
• Skiemenys: ne-į-si-ge-ria-mi

neįsigeriami

1. tas, kurį neįsigeria

Etimologija

<= neįsigerti, neįsigeria, neįsigėrė <= ne- + įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---