Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
neįsimoku
|
neįsimokėjau
|
neįsimokėdavau
|
neįsimokėsiu
|
tu
|
neįsimoki
|
neįsimokėjai
|
neįsimokėdavai
|
neįsimokėsi
|
jis, ji
|
neįsimoka
|
neįsimokėjo
|
neįsimokėdavo
|
neįsimokės
|
mes
|
neįsimokame, neįsimokam
|
neįsimokėjome, neįsimokėjom
|
neįsimokėdavome, neįsimokėdavom
|
neįsimokėsime, neįsimokėsim
|
jūs
|
neįsimokate, neįsimokat
|
neįsimokėjote, neįsimokėjot
|
neįsimokėdavote, neįsimokėdavot
|
neįsimokėsite, neįsimokėsit
|
jie, jos
|
neįsimoka
|
neįsimokėjo
|
neįsimokėdavo
|
neįsimokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
neįsimokėčiau
|
neįsimokėtumėme, neįsimokėtumėm, neįsimokėtume
|
2 asm.
|
neįsimokėtumei, neįsimokėtum
|
neįsimokėtumėte, neįsimokėtumėt
|
3 asm.
|
neįsimokėtų
|
neįsimokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
neįsimokėkime, neįsimokėkim
|
2 asm.
|
neįsimokėki, neįsimokėk
|
neįsimokėkite, neįsimokėkit
|
3 asm.
|
teneįsimoka, teneįsimokie
|
teneįsimoka, teneįsimokie
|
neįsimokėdavot
<= ne- + įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo