neįsivaišinamai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivaišinamai (es. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivaišinamas, mot. g. neįsivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišinamas	neįsivaišinami	neįsivaišinama	neįsivaišinamos	neįsivaišinama	-
kilm.	neįsivaišinamo	neįsivaišinamų	neįsivaišinamos	neįsivaišinamų	-	-
naud.	neįsivaišinamam	neįsivaišinamiems	neįsivaišinamai	neįsivaišinamoms	-	-
gal.	neįsivaišinamą	neįsivaišinamus	neįsivaišinamą	neįsivaišinamas	-	-
įnag.	neįsivaišinamu	neįsivaišinamais	neįsivaišinama	neįsivaišinamomis	-	-
viet.	neįsivaišinamame	neįsivaišinamuose	neįsivaišinamoje	neįsivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišinamasis	neįsivaišinamieji	neįsivaišinamoji	neįsivaišinamosios	-	-
kilm.	neįsivaišinamojo	neįsivaišinamųjų	neįsivaišinamosios	neįsivaišinamųjų	-	-
naud.	neįsivaišinamajam	neįsivaišinamiesiems	neįsivaišinamajai	neįsivaišinamosioms	-	-
gal.	neįsivaišinamąjį	neįsivaišinamuosius	neįsivaišinamąją	neįsivaišinamąsias	-	-
įnag.	neįsivaišinamuoju	neįsivaišinamaisiais	neįsivaišinamąja	neįsivaišinamosiomis	-	-
viet.	neįsivaišinamajame	neįsivaišinamuosiuose	neįsivaišinamojoje	neįsivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivaišinamas, mot. g. neįsivaišinama.

neįsivaišinamai

1. ta, kurią neįsivaišina

Etimologija

<= neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino <= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---