Taip pat žr.: neįsivaišinamų

Dalyvis

taisyti

neįsivaišinamu

  1. tas, kurį neįsivaišina

Etimologija

taisyti

<= neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino <= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino