neįsivaišinsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivaišinsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivaišinsimas, mot. g. neįsivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišinsimas	neįsivaišinsimi	neįsivaišinsima	neįsivaišinsimos	neįsivaišinsima	-
kilm.	neįsivaišinsimo	neįsivaišinsimų	neįsivaišinsimos	neįsivaišinsimų	-	-
naud.	neįsivaišinsimam	neįsivaišinsimiems	neįsivaišinsimai	neįsivaišinsimoms	-	-
gal.	neįsivaišinsimą	neįsivaišinsimus	neįsivaišinsimą	neįsivaišinsimas	-	-
įnag.	neįsivaišinsimu	neįsivaišinsimais	neįsivaišinsima	neįsivaišinsimomis	-	-
viet.	neįsivaišinsimame	neįsivaišinsimuose	neįsivaišinsimoje	neįsivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišinsimasis	neįsivaišinsimieji	neįsivaišinsimoji	neįsivaišinsimosios	-	-
kilm.	neįsivaišinsimojo	neįsivaišinsimųjų	neįsivaišinsimosios	neįsivaišinsimųjų	-	-
naud.	neįsivaišinsimajam	neįsivaišinsimiesiems	neįsivaišinsimajai	neįsivaišinsimosioms	-	-
gal.	neįsivaišinsimąjį	neįsivaišinsimuosius	neįsivaišinsimąją	neįsivaišinsimąsias	-	-
įnag.	neįsivaišinsimuoju	neįsivaišinsimaisiais	neįsivaišinsimąja	neįsivaišinsimosiomis	-	-
viet.	neįsivaišinsimajame	neįsivaišinsimuosiuose	neįsivaišinsimojoje	neįsivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivaišinsimas, mot. g. neįsivaišinsima.

neįsivaišinsimųjų

1. tas, kurį neįsivaišins

Etimologija

<= neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino <= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---