Taip pat žr.: neįsivaišinsimų

Dalyvis

taisyti

neįsivaišinsimu

  1. tas, kurį neįsivaišins

Etimologija

taisyti

<= neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino <= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino