| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neįsivokiu
|
neįsivokiau
|
neįsivokdavau
|
neįsivoksiu
|
| tu
|
neįsivoki
|
neįsivokei
|
neįsivokdavai
|
neįsivoksi
|
| jis, ji
|
neįsivokia
|
neįsivokė
|
neįsivokdavo
|
neįsivoks
|
| mes
|
neįsivokiame,
neįsivokiam
|
neįsivokėme,
neįsivokėm
|
neįsivokdavome,
neįsivokdavom
|
neįsivoksime,
neįsivoksim
|
| jūs
|
neįsivokiate,
neįsivokiat
|
neįsivokėte,
neįsivokėt
|
neįsivokdavote,
neįsivokdavot
|
neįsivoksite,
neįsivoksit
|
| jie, jos
|
neįsivokia
|
neįsivokė
|
neįsivokdavo
|
neįsivoks
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neįsivokčiau
|
neįsivoktumėme,
neįsivoktumėm,
neįsivoktume
|
| 2 asm.
|
neįsivoktumei,
neįsivoktum
|
neįsivoktumėte,
neįsivoktumėt
|
| 3 asm.
|
neįsivoktų
|
neįsivoktų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neįsivokime,
neįsivokim
|
| 2 asm.
|
neįsivoki,
neįsivok
|
neįsivokite,
neįsivokit
|
| 3 asm.
|
teneįsivokia,
teneįsivokie
|
teneįsivokia,
teneįsivokie
|
neįsivokiu
<= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
