neįskolindavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįskolindavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįskolindavęs, mot. g. neįskolindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolindavęs	neįskolindavę	neįskolindavusi, neįskolindavus	neįskolindavusios	-	neįskolindavę
kilm.	neįskolindavusio	neįskolindavusių	neįskolindavusios	neįskolindavusių	-	-
naud.	neįskolindavusiam	neįskolindavusiems	neįskolindavusiai	neįskolindavusioms	-	-
gal.	neįskolindavusį	neįskolindavusius	neįskolindavusią	neįskolindavusias	-	-
įnag.	neįskolindavusiu	neįskolindavusiais	neįskolindavusia	neįskolindavusiomis	-	-
viet.	neįskolindavusiame	neįskolindavusiuose	neįskolindavusioje	neįskolindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolindavusysis	neįskolindavusieji	neįskolindavusioji	neįskolindavusiosios	-	-
kilm.	neįskolindavusiojo	neįskolindavusiųjų	neįskolindavusiosios	neįskolindavusiųjų	-	-
naud.	neįskolindavusiajam	neįskolindavusiesiems	neįskolindavusiajai	neįskolindavusiosioms	-	-
gal.	neįskolindavusįjį	neįskolindavusiuosius	neįskolindavusiąją	neįskolindavusiąsias	-	-
įnag.	neįskolindavusiuoju	neįskolindavusiaisiais	neįskolindavusiąja	neįskolindavusiosiomis	-	-
viet.	neįskolindavusiajame	neįskolindavusiuosiuose	neįskolindavusiojoje	neįskolindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįskolindavęs, mot. g. neįskolindavusi.
• Skiemenys: ne-į-sko-lin-da-vu-sį-jį

neįskolindavusįjį

1. tas, kuris neįskolindavo

Etimologija

<= neįskolinti, neįskolina, neįskolino <= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---