neįskolinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįskolinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįskolinsimas, mot. g. neįskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolinsimas	neįskolinsimi	neįskolinsima	neįskolinsimos	neįskolinsima	-
kilm.	neįskolinsimo	neįskolinsimų	neįskolinsimos	neįskolinsimų	-	-
naud.	neįskolinsimam	neįskolinsimiems	neįskolinsimai	neįskolinsimoms	-	-
gal.	neįskolinsimą	neįskolinsimus	neįskolinsimą	neįskolinsimas	-	-
įnag.	neįskolinsimu	neįskolinsimais	neįskolinsima	neįskolinsimomis	-	-
viet.	neįskolinsimame	neįskolinsimuose	neįskolinsimoje	neįskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolinsimasis	neįskolinsimieji	neįskolinsimoji	neįskolinsimosios	-	-
kilm.	neįskolinsimojo	neįskolinsimųjų	neįskolinsimosios	neįskolinsimųjų	-	-
naud.	neįskolinsimajam	neįskolinsimiesiems	neįskolinsimajai	neįskolinsimosioms	-	-
gal.	neįskolinsimąjį	neįskolinsimuosius	neįskolinsimąją	neįskolinsimąsias	-	-
įnag.	neįskolinsimuoju	neįskolinsimaisiais	neįskolinsimąja	neįskolinsimosiomis	-	-
viet.	neįskolinsimajame	neįskolinsimuosiuose	neįskolinsimojoje	neįskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįskolinsimas, mot. g. neįskolinsima.
• Skiemenys: ne-į-sko-lin-si-muo-ju

neįskolinsimuoju

1. tas, kurį neįskolins

Etimologija

<= neįskolinti, neįskolina, neįskolino <= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---