Dalyvis

taisyti

neįvaišindavus

  1. ta, kuri neįvaišindavo

Etimologija

taisyti

<= neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino <= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino



Padalyvis

taisyti

neįvaišindavus

  1. susijęs su veiksmu neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino <= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

Etimologija

taisyti

<= neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino <= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino