neįvaišinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįvaišinti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįvaišinu	neįvaišinau	neįvaišindavau	neįvaišinsiu
tu	neįvaišini	neįvaišinai	neįvaišindavai	neįvaišinsi
jis, ji	neįvaišina	neįvaišino	neįvaišindavo	neįvaišins
mes	neįvaišiname, neįvaišinam	neįvaišinome, neįvaišinom	neįvaišindavome, neįvaišindavom	neįvaišinsime, neįvaišinsim
jūs	neįvaišinate, neįvaišinat	neįvaišinote, neįvaišinot	neįvaišindavote, neįvaišindavot	neįvaišinsite, neįvaišinsit
jie, jos	neįvaišina	neįvaišino	neįvaišindavo	neįvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįvaišinčiau		neįvaišintumėme, neįvaišintumėm, neįvaišintume
2 asm.	neįvaišintumei, neįvaišintum		neįvaišintumėte, neįvaišintumėt
3 asm.	neįvaišintų		neįvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįvaišinkime, neįvaišinkim
2 asm.	neįvaišinki, neįvaišink		neįvaišinkite, neįvaišinkit
3 asm.	teneįvaišina, teneįvaišinie		teneįvaišina, teneįvaišinie

• žr. pagr. f. neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįvaišinąs, neįvaišinantis, neįvaišinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįvaišinęs, neįvaišinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįvaišindavęs, neįvaišindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįvaišinsiąs, neįvaišinsiantis, neįvaišinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįvaišinamas, neįvaišinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįvaišintas, neįvaišinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįvaišinsimas, neįvaišinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįvaišintinas, neįvaišintina.
• taip pat žr. pdlv.: neįvaišinant, neįvaišinus, neįvaišindavus, neįvaišinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįvaišindamas, neįvaišindama.
• taip pat žr. bdn.: neįvaišinte, neįvaišintinai.
• Skiemenys: ne-į-vai-šin-ti

neįvaišinti

1. neprivalgydinti, neprigirdyti svečią
   • Neįvaišink, daugiau nenorės pas mus vaišintis.
2. (prk.) neprimušti, neaptrankyti
   • Praeitą kartą jų neįvaišinau, tai dabar vėl lenda.

Etimologija

<= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

Išvestiniai žodžiai

    neįvaišinti: Išvestiniai žodžiai

neįvaišinimas (lt) neįvaišintojas (lt) (vyr. g.)

neįvaišintoja (lt) (mot. g.)

---

Dalyvis

neįvaišinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvaišintas, mot. g. neįvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvaišintas	neįvaišinti	neįvaišinta	neįvaišintos	neįvaišinta	-
kilm.	neįvaišinto	neįvaišintų	neįvaišintos	neįvaišintų	-	-
naud.	neįvaišintam	neįvaišintiems	neįvaišintai	neįvaišintoms	-	-
gal.	neįvaišintą	neįvaišintus	neįvaišintą	neįvaišintas	-	-
įnag.	neįvaišintu	neįvaišintais	neįvaišinta	neįvaišintomis	-	-
viet.	neįvaišintame	neįvaišintuose	neįvaišintoje	neįvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvaišintasis	neįvaišintieji	neįvaišintoji	neįvaišintosios	-	-
kilm.	neįvaišintojo	neįvaišintųjų	neįvaišintosios	neįvaišintųjų	-	-
naud.	neįvaišintajam	neįvaišintiesiems	neįvaišintajai	neįvaišintosioms	-	-
gal.	neįvaišintąjį	neįvaišintuosius	neįvaišintąją	neįvaišintąsias	-	-
įnag.	neįvaišintuoju	neįvaišintaisiais	neįvaišintąja	neįvaišintosiomis	-	-
viet.	neįvaišintajame	neįvaišintuosiuose	neįvaišintojoje	neįvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvaišintas, mot. g. neįvaišinta.

neįvaišinti

1. tas, kurį neįvaišino

Etimologija

<= neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino <= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---