| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neįvaišinu
|
neįvaišinau
|
neįvaišindavau
|
neįvaišinsiu
|
| tu
|
neįvaišini
|
neįvaišinai
|
neįvaišindavai
|
neįvaišinsi
|
| jis, ji
|
neįvaišina
|
neįvaišino
|
neįvaišindavo
|
neįvaišins
|
| mes
|
neįvaišiname,
neįvaišinam
|
neįvaišinome,
neįvaišinom
|
neįvaišindavome,
neįvaišindavom
|
neįvaišinsime,
neįvaišinsim
|
| jūs
|
neįvaišinate,
neįvaišinat
|
neįvaišinote,
neįvaišinot
|
neįvaišindavote,
neįvaišindavot
|
neįvaišinsite,
neįvaišinsit
|
| jie, jos
|
neįvaišina
|
neįvaišino
|
neįvaišindavo
|
neįvaišins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neįvaišinčiau
|
neįvaišintumėme,
neįvaišintumėm,
neįvaišintume
|
| 2 asm.
|
neįvaišintumei,
neįvaišintum
|
neįvaišintumėte,
neįvaišintumėt
|
| 3 asm.
|
neįvaišintų
|
neįvaišintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neįvaišinkime,
neįvaišinkim
|
| 2 asm.
|
neįvaišinki,
neįvaišink
|
neįvaišinkite,
neįvaišinkit
|
| 3 asm.
|
teneįvaišina,
teneįvaišinie
|
teneįvaišina,
teneįvaišinie
|
neįvaišindavot
<= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino
